VšĮ „Gelmės“
1 (16)

Fransizka Moll „Tavo svajonės ir aš“

„Tavo svajonės ir aš“ – ketvirtoji „Gelmių“ leidžiamos serijos jaunimui „Paribio istorijos“ knyga. Šių istorijų veikėjai iš tiesų yra atsidūrę ties riba: gyvenimo ir mirties, vienatvės ir bendrystės, ligos ir išgijimo, meilės ir atstūmimo, pasmerkimo ir atleidimo, nuopuolio ir pakilimo naujam gyvenimui. Serija skirta tiems, kurie žino, kad riba tarp gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos yra slidi, perregima ir vos juntama. Turi gerai įsižiūrėti ir visada atsiminti, jog per gyvenimą reikia žengti labai atsargiai – nesužeidžiant, nepaminant kito, ištiesiant ranką ir pakišant petį, nes niekada nežinai, kada pats balansuosi ant savosios bedugnės krašto.

Rikas ir Elena mokykloje laiko baigiamuosius egzaminus ir ketina atšvęsti pirmąsias savo draugystės metines. Vieną dieną pakeliui iš mokyklos Riką partrenkia sunkvežimis. Nors iš pirmo žvilgsnio jis atrodo nesužeistas, iš tiesų patiria vidinių sužalojimų, ir jį ištinka koma. Kartu su Riko šeima Elena stengiasi padėti, kad nenutrūktų Riko ryšys su ankstesniu jo gyvenimu ir kad jis kuo greičiau pabustų. Ji apsupa Riką muzika, knygomis, garsais, kurie kadaise buvo jam labai svarbūs. Tačiau jis nereaguoja. Elena stengiasi suvokti, ką Rikas jaučia, įsivaizduodama jausmą, ištikus komai. Ji bando priversti savo kūną nustoti funkcionavus, tačiau jai nepavyksta. Elena kalba ir kalba Rikui, kad laikas pabusti. Ji kasdien lanko draugą, pasakoja jų draugystės istoriją.

Kartą Riko kompiuteryje Elena randa sąrašą, pavadintą „Dešimt svarbiausių dalykų, kuriuos turiu padaryti prieš pakratydamas kojas (žinoma, kartu su Elena)“. Paskatinta sąrašo ir padedama Riko slaugo Timo, ji pradeda siekti draugo tikslų už jį. Galiausiai Elena susitaiko su jo fizine būkle ir savo netektimi. Ji sugeba jam paaiškinti savo atsargesnį požiūrį į gyvenimą ir tai, ko jis apie ją nežino.

Romano temos universalios – pirmoji meilė ir netektis. Pasakojimas meistriškas. Knyga įtraukta į rinktinės vokiečių literatūros sąrašą.

Franziska Moll, sparčiai garsėjanti vokiečių rašytoja, sako: „Būtina tikėti, kad, patyrus likimo smūgį, visada turi įvykti kažkas gera.“

Iš vokiečių kalbos vertė Živilė Gapšienė.

© VšĮ „Gelmės“ 2014