Tai šviesus, poetiškas gydytojos pasakojimų rinkinys apie žmogų, laiką ir ribą.
Čia tarp gydančiojo ir sergančiojo driekiasi vos juntama linija – užtenka vienos akimirkos, kad jie apsikeistų vietomis.
Autorė stebi pasaulį su gydytojos tikslumu ir rašytojos pajautimu. Ligoninės palatos, pasakos, vyresni žmonės, paslaptingi daiktai ir trapios atminties blyksniai susilieja į vieną audinį – šviesos, liūdesio ir vilties pripildytą.
Tai mūsų dvasinės palėpės, kuriose telpa žmogaus trapumas, gailestingumas ir gebėjimas išlikti šviesiam net tada, kai viskas aplink nyksta. Kur kartais pakyli ieškot ne senų daiktų, o prisiminimų.