Metai visada prabėga labai greitai. Taip yra ir Gegužėnų miške, kurio pačiame viduryje gyvena Ežiukas Pukutuku. Kaip svarbu mokėti viską pastebėti ir viskuo pasidžiaugti. Nespėji apsidairyti – jau ruduo, paskiau žiema, tada sužaliuoja pavasaris, o netrukus ima sirpti žemuogės. Vadinasi, atėjo vasara. Pukutuku visuomet žino, kada ežiukų dvynukų Pušku-Tušku ir Tušku-Pušku gimtadienis, – kai nuo didžiojo klevo šalia jo namų ima kristi įvairiaspalviai lapai! Kaip smagu su draugais laukti pirmojo sniego – tik šiukštu nesusipykim! O kaip smalsu išvysti žydinčią ir kvepiančią obelį kaimyniniame miške. Gera verti ant smilgos raudonas žemuoges ir pačias saldžiausias dovanoti draugui. Ir visiems miško gyventojams gražiai sutarti. Vyti iš namų tinginį ir liūdesį, prireikus padėti vienas kitam. Gerti žolelių arbatą su visų pamirštu barsuku ir gardžiuotis uogomis ir sausainiais. Kiekviena diena pilna nuotykių. O kai viskas nurimsta, Pukutuku apie juos pasakoja savo žvaigždei – kaip čia gera ir kaip reikia mylėti savo namus. Namus, kuriuose visad jo laukia klevas ir draugai.
Dailininkė Vita Tomkutė-Taujanskienė.