Amerikiečių rašytojo Jasono Reynoldso knyga „Vaikinas juodu kostiumu“ – pirmoji VšĮ „Gelmės“ leidžiamos jaunimui skirtos serijos „Paribio istorijos“ knyga. Simboliška, kad šios knygos veikėjai iš tiesų yra atsidūrę ties riba: gyvenimo ir mirties, vienatvės ir bendrystės, ligos ir išgijimo, meilės ir atstūmimo, pasmerkimo ir atleidimo, nuopuolio ir pakilimo naujam gyvenimui. „Paribio istorijų“ serija skirta tiems, kurie žino, kad riba tarp gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos yra tokia slidi, tokia perregima ir vos juntama, kad turi labai gerai įsižiūrėti ir visada atsiminti, jog per gyvenimą reikia žengti labai atsargiai – nesužeidžiant, nepaminant kito, ištiesiant ranką ir pakišant petį, nes niekada nežinai, kada pats balansuosi ant savosios bedugnės krašto.
Mirus mamai, Matjus Mileris žino, kad nuo šiol viskas bus kitaip. Jam tenka ne tik išgyventi sielvartą, bet ir patirti kitokį žmonių elgesį. Mokyklos koridoriuje mokiniai visą laiką kalba apie jį. Matjui sunku bendrauti su bendraamžiais. Tarp jų jaučiasi kaip zombis.
Kad būtų lengviau iškęsti šį laiką ir kad padėtų tėčiui apmokėti sąskaitas, Matjus įsidarbina laidojimo namuose, priklausančiuose tėvų bičiuliui ponui Rėjui.
Ar gali būti smagi knyga apie vaikiną, dirbantį laidojimo namuose? Tikrai taip.
Knygos „Vaikinas juodu kostiumu“ autorius Jasonas Reynoldsas baigė Merilendo universitetą. Studijavo kūrybinį rašymą ir retoriką. Šiuo metu gyvena Niujorke, Brukline.
Pagrindinę knygos „Vaikinas juodu kostiumu“ mintį autorius aiškina pono Rėjaus žodžiais:
Žmonėms iš tiesų atrodo, kad šachmatai yra gyvenimo žaidimas. Visada turi apgalvoti tris savo ir priešininko ėjimus, kad laimėtum… gyvenimą. Beprotybė. Žaisdamas šachmatais, viską planuoji. Strateguoji. Mes norime tikėti, kad gyvenimas teka teisinga vaga, bet pasakysiu, sūnau, taip nėra. Gyvenimas nevyksta taip, kaip suplanavome. O kortų žaidimas „Skelbiu karą“ – apie tikrąjį gyvenimą. Aš išmetu kortą, tada tu išmeti kortą. Kartais aš laimiu. O kartais pralaimiu. O sykiais pralaimiu, pralaimiu ir pralaimiu, ir nežinau kodėl. Ir nieko negaliu padaryti, tik toliau mesti kortas. Pagaliau ir vėl laimėsiu. Kol turi kortų, viskas gerai. Tai gyvenimas.
Iš anglų kalbos vertė Vida Bėkštienė.