Esė rinkinį „Gimiau moterimi“ rašyti pradėjau netrukus po košmariškos nakties, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Prabudau ne su knygos idėja, žinoma, o nuo sunkiai pakenčiamo galvos skausmo. Ir kai pirmiausia įsijungiau radiją, žinių pranešimas apie 2022 metų vasario 24-osios diktatoriškos valstybės agresiją saulėgrąžų šalyje mane tarsi suparalyžiavo. Negalėjau patikėti savo ausimis, jog tai galėtų vykti XXI amžiuje. Beje, tiek moteriškų įžvalgų ir sudaro mano pirmąją esė knygą.
Trumpi kūriniai gimė ne iškart – nepuoliau aprašyti pirmų užplūdusių emocijų, laukiau, kol jos sušoks į gumulą, įstrigs gerklėje, ir tik tada galėsiu išspjauti į baltą popieriaus lapą.
Rašymo neišdaviau nuo mokyklos suolo, kuriame pajutau šį pašaukimą.
Tuo metu ieškodama nusiraminimo nemažai tapiau. Ir kai per vienus karo metus užrašiau XXI esė, pasvarsčiau apie iliustracijas. Tegul mėgėjiški tapybos darbai įsiterps į puslapius.
Juk tai esu aš – moteris!