Mariel Hemingway (g. 1961) knyga „Nematoma mergaitė“ – tai jaudinantis, prikaustantis dėmesį dienoraštis, kurį ji parašė, norėdama pasidalyti su bendraamžiais savo išgyvenimais, sielvartu ir kaip juos įveikė. Aktorė prisimena sudėtingą vaikystę ir paauglystę, augant garsioje šeimoje, kurią persekiojo depresija, alkoholizmas, psichinė liga ir net savižudybė: „Mano šeima buvo labai kūrybinga ir talentinga, bet turėjo daug tamsių pusių.“ Ji gimė, praėjus keliems mėnesiams po to, kai nusišovė jos senelis Ernestas Hemingvėjus. Visą vaikystę ji stengėsi išvengti psichinės negalios, kuri kamavo kelias jos šeimos kartas. Abu tėvai gėrė, sesuo Margo sirgo depresija, senelis ir dar keturi šeimos nariai nusižudė, vyriausia sesuo Mafit kentėjo nuo šizofrenijos. Mariel, jauniausia šeimoje, nori būti sveika. Skaitydami šį dienoraštį, paaugliai, susiduriantys su panašiais sunkumais, suvoks, kad yra šviesa tunelio gale. Knyga patiks įvairaus amžiaus skaitytojams.
Nors tema sudėtinga, autorė rašo atvirai, tiesiai, šviesiai, jos pasakojimas malonus. Stilių pagyvina piešinukai. Knyga parodo, kaip vaikas vertina pasaulį. Atrodo, kad ji niekada nepyksta dėl savo lemties, nors jaučiasi negraži, keista ir nori būti nematoma. Ji kaip nematoma stebėtoja namuose, mokykloje jai sunku pritapti. Kiekvienas skyrelis baigiasi apibendrinimu „Apie ką reikia pagalvoti“. Čia atsiskleidžia mergaitės pastabumas, įžvalgumas ir emocijos. Savo sumanumu jis padės susivokti panašių sunkumų išgyvenantiems bendraamžiams.
Iš anglų kalbos vertė Vida Bėkštienė.