Romualdas Bėkšta (1927–2005) – inžinierius, lėktuvų konstruktorius. „Gyvenimas Malkų gatvėje“ – jo atsiminimai apie vaikystę tarpukario Klaipėdoje (1932–1939). Tai vaizdingas pasakojimas apie šeimos kasdienybę, buitį, tėvų darbus, vaikų pareigas, laisvalaikį, šventes. Apie pirmuosius mokslus ir mokytojus Donelaičio pradžios mokykloje, vėliau – Vytauto Didžiojo realinėje gimnazijoje; pažintines keliones po Klaipėdos apylinkes, jų įžymybes, skautų veiklą. Aprašomas to meto uostamiestis, laivai, gatvės, tiltai, turgus, atsimenama, kuo buvo ypatingas gyvenimas Malkų gatvėje.
Gyvenimas Malkų gatvėje buvo labai patogus – viskas lengvai pasiekiama. Keltas į Kopgalį – žiemos uosto išėjime į marias, nuo namų kokie keturi šimtai žingsnių. Iki kelto į Smiltynę jau toliau, bus visas kilometras, bet ten pat ir pagrindinis turgus. Vytauto Didžiojo gimnazija – taip pat per kilometrą nuo namų, bažnyčia – to kelio viduryje. Iki Melneragės pliažo tik pora kilometrų, bet tai ne bėda – pro namus eina tramvajus iki Štrandvilos, iki didžiojo kranto švyturio.
Malkų gatvė vienu galu rėmėsi į pakeliamąjį tiltą, o kitu galu – į restoraną „Dar po vieną lašelį“. Kitoje gatvės pusėje buvo garsusis Klaipėdos „Neptūnas“ – jūreivių restoranas. Vakarinėje pusėje namų praktiškai ir nebuvo, prie Dangės buvo uosto valdybos pastatas, tada didelis tarpas su išėjimu į keleivių krantinę, toliau – aklinos sandėlių sienos. Antra gatvės pusė buvo ištisai užstatyta dideliais mūriniais pastatais, pats pirmasis – Malkų g. 2 – raudonų plytų kalėjimas, pastatytas dar tolimais XIX šimtmečio metais. Kiti namai buvo žymiai jaunesni, bet visi mūriniai ir mažiausiai dviejų aukštų olandiškom čerpėm dengtais stogais. Iš tos pusės gatvės prasidėjo daug smulkesnių gatvių, vienoje iš jų, Rožių gatvėje, šeštame name, 1927 metais aš ir gimiau.