VšĮ „Gelmės“
2-2

Satoshi Kanazawa „Proto paradoksas. Kodėl intelektualai kartais elgiasi keistokai“

Ši knyga meta iššūkį tam tikroms klaidingoms sampratoms, kurias žmonės turi susidarę apie proto, arba intelekto, prigimtį: kas jis yra, ką daro, kam skirtas ir tinkamas (jei išvis tinkamas). Žmonės linkę protą lyginti su charakteriu ir tikėti, kad protas yra galutinis individo vertės matas. Jie įsitikinę, kad žmonės nėra vertingi, jei nėra protingi. Kažkodėl protas laikomas žmogaus vertės ir charakterio skiriamuoju ženklu, pačiu svarbiausiu jo bruožu.

Tačiau žmonės skelbia: kadangi visi yra vienodai vertingi, turi būti ir vienodai protingi. Jie ignoruoja mokslinius atradimus, liudijančius, kad vienos individų grupės gali būti ne tokios protingos kaip kitos, lyg tai būtų tas pat, kas pasakyti, jog žemesnio intelekto žmonių grupės yra mažiau vertingos.

Kartu jie mano, kad yra kelios intelekto rūšys: kūniškasis-kinetinis, kurį turi sportiški žmonės; tarpasmeninis, santykių intelektas, kurį turi komunikabilūs, socialiniais gebėjimais apdovanoti žmonės.

Mat būtina garantuoti, jog kiekvienas būtų kaip nors protingas, nes kiekvienas yra lygiai vertingas.

Šioje knygoje autorius nori ištrinti lygybės ženklą tarp žmogaus intelekto ir jo vertės. Nors protingi žmonės gali daug ką padaryti geriau ir efektyviau negu mažiau protingi, tačiau yra daugybė sričių, kur jie negali to padaryti. Intelektualūs žmonės linkę žlugti, pralaimėti svarbiausios gyvenimo srityse. Jie geriau atlieka tik tokią veiklą, kuri žmonijos istorijoje yra evoliuciškai gana nauja. Jiems nebūtinai sekasi ten, kur mūsų protėviai darbavosi nuo seno, tarkim, susirasti antrąją pusę ir ją išsaugoti, tapti tėvu ar motina, turėti draugų.

Ši knyga taip pat yra apie tai, ko žmonės nori, – apie jų prioritetus ir vertybes. Kokią įtaką protas daro žmonių prioritetams ir vertybėms? Protingesni žmonės skiriasi nuo mažiau protingų savo prioritetais ir vertybėmis dažnai visiškai priešingai, negu mums byloja intuicija. Kodėl ateistai yra intelektualesni už tikinčiuosius? Kodėl intelektualesni vyrai dažniau yra neištikimi? Kas protingesni – rytiniai vieversiai ar naktinės pelėdos? Kaip intelektas veikia žmonių muzikinį skonį? Kodėl intelektualesni žmonės labiau linkę krėsti kvailystes?

Satoshi Kanazawa (g. 1962) – raidos psichologas. Gyvena Jungtinėje Karalystėje. Jo tyrinėjimo sritys – sociologija, ekonomika, antropologija. Jo požiūriai kontroversiški. Jis turi ir kritikų, ir rėmėjų, gerbėjų.

Iš anglų kalbos vertė Nida Norkūnienė.

© VšĮ „Gelmės“ 2014