VšĮ „Gelmės“
1-2 (2)

Valéri Trierweiler „Dėkoju už tas akimirkas. Prancūzijos prezidento Fransua Olando ir Valeri Trierveiler meilės istorija“

Fransua Olandas ir politikos žurnalistė Valeri Trierveiler susitiko 1988 metais, kai jis dar gyveno su savo partnere Segolena Ruajal. Jų draugystė prasidėjo 2007-aisiais ir paviešinta 2010-aisiais, kai pasibaigė Valeri skyrybų procesas.

Valeri karštai pamilo Fransua, tuo metu nesuvokdama, kad jie kilę iš skirtingos aplinkos, kad ji yra moteris, trokštanti būti mylima, o jis – vyras, negalintis gyventi be politikos. O ir dauguma prancūzų tikrąja pora laikė Fransua Olandą ir Segoleną Ruajal, keturių jo vaikų motiną. Valeri buvo vadinama manipuliatore, isterike. Jos vaidmuo neapibrėžtas, neturintis oficialaus statuso. Liūdniausia, kad niekas jos negynė, net ir pats Fransua. Jų meilės istorija buvo labai banguota. Valeri jautė, kad aistringai prasidėję jausmai pamažu gęsta, kad Fransua tolsta nuo jos dėl savo politinės sėkmės, nepaisant kartais jo siunčiamų emocingų žinučių. Galutinį tašką padeda 2014 metais pasigirdę gandai apie Olando romaną su aktore Žiuli Gajė.

Nepaisydama išgyvento skausmo, Valeri pripažįsta, kad Eliziejuje patyrė ir gražių akimirkų, sutiko nuostabių žmonių.

Viskas, apie ką rašau šioje knygoje, yra tiesa. Per daug kentėjau dėl melo, kad pati dar meluočiau.

Rašymas padėjo man atsirinkti, kas gimė iš mano pykčio, o kas – iš nusivylimo. Kiek dar reikės laiko, kad apraudočiau šią savo meilę?

Dėkoju už tas akimirkas, dėkoju už tą beprotišką meilę, dėkoju už tą kelionę į Eliziejų. Taip pat dėkoju už tą bedugnę, į kurią mane įstūmei.

Iš prancūzų kalbos vertė Aušra Turčinskaitė-Balčiūnienė.

© VšĮ „Gelmės“ 2014